toksiski_santykiai
Self-Development Tekstai lietuvių kalba

Laikas atsikratyti žemyn tempiančių santykių

Pasauliui trumpam sustojus yra puiki proga atsigręžti į save – kas mūsų gyvenime einasi gera linkme, o ką vertėtų keisti. Kad ir kaip kartais giliai žiūrėtume į save, pamirštame, kad didelę mūsų gyvenimo dalį sudaro kiti žmonės. Kartais to net nesuprasdami gyvename toksiškuose santykiuose – mus supančių žmonių veiksmai daro įtaką mūsų savijautai ir jausmams. 

Esame nuolatos apsupti draugų, šeimos, kolegų, partnerių ir prašalaičių. Jų laikomės įsikibę, net jei jie ir nėra geriausia kas nutiko gyvenime. Bet laikomės, nes kas, jei pasakysiu ne? Liksiu vienas, mane išvadins savanaudžiu ir nebeturėsiu net su kuo nueiti kavos į kavinę išgerti. 

Žinoma, niekas nenori likti vienas, bet svarbu suprasti, kad atsikratymas žemyn tempiančių santykių nereiškia, kad liksime vieni, galbūt atvirkščiai – suteiksime daugiau vietos savęs pažinimui bei pažintims, verčiančioms augti. Santykis su žmogumi, kurio kompanija mums kelia nerimą, nenorą būti drauge, nepasitikėjimą savimi, dažnai reiškia, kad tai ne pati sveikiausia draugystė. Nesvarbu, tas žmogus turi narcisistinių savybių, užsiima psichologiniu smurtu ar kitaip negatyviai mus veikia, tai atsiliepia mūsų pačių gyvenimuose. Dėl to kenčia mūsų savivertė, psichologinė ir emocinė būsena. Mes matome save per to žmogaus prizmę, kuri dažniausiai yra toli nuo realybės, taip prarasdami tikrąjį aš. 

Nors skamba bauginančiai, tiesiausias kelias į išsilaisvinimą yra tokių santykių nutraukimas. Turbūt daugelio pirmoji mintis yra bet tai taip savanaudiška. Vėliau seka mintys apie vienišumą, ką kiti pagalvos ir taip toliau. Tačiau tai tavo gyvenimas ir tavo sprendimas su kuo jį dalintis. Ir nors ne visų santykių įmanoma atsikratyti, kartais patys save stabdome ir atbaidome vedini įkaltų įsitikinimų.

Apžvelkite santykių sinergiją

Draugų ratas, šeima, kolegos darbe – atskiri socialiniai sluoksniai turi savo sinergiją, kuriai dažnai nevalingai atsiduodame. Tarkime, draugų rate esi atsipalaidavęs ir visuomet savo nuomonę išsakantis žmogus, bet grįžęs namo pas tėvus jautiesi užguitas ir nesaugus. Galbūt darbe esi gerbiama komandos lyderė, bet namuose jautiesi praradusi savo nuomonę. Net ir dviejų žmonių santykiai turi atskirą sinergiją. Turbūt esate susidūrę su situacija, kuomet esant būryje draugų su visais bendraujate laisvai, bet likę vieni du su žmogumi, nežinote ką pasakyti ir norite kuo greičiau pasišalinti iš pokalbio.

Sinergija nusako santykių kokybę. Jei jaučiatės laimingi ir savimi pasitikintys, bet atsidūrus tam tikroje žmonių grupėje ar su konkrečiu asmeniu, jūsų būsena pasikeičia drastiškai, tai gali signalizuoti, kad santykiai atima iš jūsų galimybę būti savimi ir išreikšti save. 

Dažnai toksiška sinergija pasireiškia šeimos santykiuose. Susan Forward savo knygoje “Toxic Parents: Overcoming Their Hurtful Legacy and Reclaiming Your Life” rašo, jog net ir mums užaugus, palikus tėvų namus ir sukūrus savo gyvenimus, grįžus į vaikystės namus, mes pasiduodame šeimos sinergijai. Tarkime, esi sukūrusi nuostabią šeimą, dirbi gerai apmokamą darbą ir esi savimi pasitikinti, bet aplankiusi tėvus juokais nuleidi jų įžeidinėjimus, kandžius komentarus ir savęs sumenkinimą. Tai tik vienas iš pavyzdžių, bet tokia sinergija yra kenksminga ir ją pastebėjus, galima lengviau nuspėti negatyvius santykių modelius. 

Santykiai
Photo by Jad Limcaco on Unsplash

Kodėl mes bijom ir kaip baimė mums neleidžia būti laimingais? 

Net ir atpažinus toksišką santykių modelį, jį yra sunku pakeisti ar išvis pasišalinti iš to santykio. Galime grįžti prie tėvų ir vaikų santykių. Situacija yra itin kebli, jei tėvai toliau vaiką laiko tik vaiku, nepaiso jo nuomonės, kritikuoja, išjuokia, paniekina jo siekius, ar kitais būdais psichologiškai ar fiziškai smurtauja. Vaikas šioje padėtyje jaučiasi kaltas, nes mūsų pasąmonėje yra įsišaknijęs požiūris, kad negalime priešgyniauti tėvams ir turime jais pasirūpinti. Mes bijome nutraukti toksiškus santykius ar tiesiog paprasčiausiai konfrontuoti tėvus dėl jų elgesio. 

Ką pagalvos šeima, giminės, draugai ir kaimynai, jei nustosiu bendrauti su smurtaujančiu tėvu, jei pasakysiu motinai, kuri mane mušdavo vaikystėje, kad toks elgesys sužalojo mane. Geriau įsigilinus į situaciją, mes suvokiame, kad esame teisūs ir kad nutraukus tokį ryšį, pasijustume daug geriau, bet toliau vedami baimės ieškome priežasčių to nedaryti. Ta pati baimė gali lydėti siekiant nustoti bendrauti su toksiškais draugais ar kolegomis. 

Skiriantis su draugais ar partneriais užplūsta ne tik baimė būti sukritikuotam aplinkinių, bet ir galimybė likti vienam. Mes būname su žmonėmis, kurių nemėgstame, tik todėl, kad nesame tikri ar sugebėsime išbūti vieni: nueiti į koncertą, barą ar tiesiog pasivaikščioti. Bijome likti vieni, tačiau dėl tos baimės atiduodame savo autonomiją.

Kaip išmokti būti vienam?

Kas atsitinka, kai pradedi sakyti ne?

Tavo jausmai yra unikalūs ir priklauso tik nuo tavęs, tačiau galima tikėtis visko – nuo emocinių gedulo stadijų iki užplūdusio palengvėjimo. Jei žmogus užėmė svarbią vietą tavo gyvenime ir nuolat kartu leisdavote laiką, turbūt jausi tuštumą ir norą susitaikyti.

Bus baugu vienam eiti į vietas, kuriose lankydavotės drauge, bus nejauku būti vienam. Tačiau vėliau suprasi, jog jautiesi laisviau būdamas savimi bei tai, jog toksiška draugystė spaudė tavo krūtinę ir neleido kvėpuoti.

Na, o jei santykiai tave kankina ilgą laiką ir negali jų pakęsti, bet bijai nutraukdamas ryšį, užsitraukti aplinkinių pasmerkimą – išdrįsus žengti pirmą žingsnį, turbūt pasijusi išsilaisvinęs. Mes vis dar esame giliai įsitikinę, jog prioritetizuoti save yra savanaudiška ir taip – kartais tai yra savanaudiška, bet ne tuomet, kai tavo draugyste ir buvimu naudojamasi, verčiant tave jaustis blogai. Tu gyveni per savo prizmę, tad natūralu, kad turėtum žiūrėti savo gerovės.

Dėl to, jei santykiai, nesvarbu – su šeima, draugais, kolegomis tave varžo, verčia jaustis nepilnaverčiu, nebijok pasakyti ne. Žinoma, visi pykstamės ir randame priešingybių ir tai neturėtų būti paskata nutraukti ryšį. Bet dažniausiai toksiški santykiai pasižymi ne vienu ar keliais pykčiais, o nuotoliniu spaudimu ir suvaržymu. Laikas atsikratyti pančių ir būti laimingais, nes gyvename savo, o ne kitų sukurtą gyvenimą.

You Might Also Like

No Comments

Leave a Reply