Time_management
Tekstai lietuvių kalba

Ką daryti, kai atidėliojimas tampa įpročiu?

Prokrastinacija arba atidėliojimas yra kiekvieno mūsų gyvenimo ir ypatingai darbo dalis. Turbūt esi laukęs paskutinės minutės priduoti užduotį ar užbaigti darbą, o gal jau kelias dienas atidėlioji išnešti šiukšles ir kasdien virtuvėje atsiranda vis nauja musė. Atidėliojimas yra žmogiška savybė, tačiau vienas kitas nekaltas termino pratęsimo gali lengvai pavirsti gyvenimo stabdžiu. Įprotis atidėlioti darbus, ypatingai reikšmingus, gali ne tik priversti pasijusti bejėgiu, bet ir atimti galimybę tobulėti ir siekti užsibrėžtų tikslų.

Pati būdama freelancere žinau, kad atidėliojimas yra plačiai paplitęs laisvai samdomų darbuotojų tarpe. Atsikėlus vidurdienį ir vis dar su pižama šlepsit link kompiuterio nėra labiausiai motyvuojanti dienos pradžia, ką jau kalbėti, kai elektroninio pašto dėžutėje viena po kitos įkrenta užduotys. Daug paprasčiau dar kartą užkąsti, išplauti indus, o gal ir grindis išvalyti. Atrodo darbas, bet ne vietoj ir ne laiku. 

Tačiau tu tikrai nesi vienintelis žmogus pasaulyje, kuriam kartais tingisi. Mėgėjų atidėlioti pasaulyje yra apstu, Micro Biz Mag atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, jog daugiau nei 20% apklaustųjų prokrastinuoja kasdien, kai tuo tarpu 1978 metais chroniškų atidėliotojų skaičius siekė vos 5%

Daugėjant chroniškų atidėliotojų, galima tik spėti kas lemia tokį augimą – išaugęs informacijos kiekis, nuolatinis aplinkinių spaudimas, augantis stresas, nuovargis ar viskas kartu. Tačiau vien dėl to, kad vis daugiau atidėliojame, nereiškia, kad to nedarė mūsų protėviai. Prokrastinacija yra sena kaip pati žmonija ir didelę įtaką tam turi biologija. Taip, mūsų smegenyse veikiantys procesai nulemia mūsų nenorą atlikti skubių ir dažnai gąsdinančių ar nemalonių darbų. Tačiau manoma, kad žmonės, linkę atidėlioti svarbius darbus, tuo pačiu dažniau kenčia nuo perdėto perfekcionizmo, nepilnavertiškumo sindromo (angl. imposter syndrome), arba pervargimo. 

Tarkime, jei esi linkęs į perfekcionizmą, kiekviena nauja užduotis yra svarbiausia tavo gyvenime. Taip pats to nesuvokdamas užkeli sau kartelę taip aukštai, kad kiekviena galima klaida atrodo kaip didžiausias pralaimėjimas. Kadangi niekas nenori būti pralaimėtoju, tu tiesiog pradedi vengti užduočių – juk geriau apsisaugoti nuo vidinio kritiko nei pralaimėti savo akyse. 

Priežasčių prokrastinacijai yra daugybė ir jei manai, kad tavo įpročiams įtaką daro psichologinė būsena, turbūt pirmiausiai turėtum pradėti nuo to. Tačiau, kaip buvusi nuolatinė atidėliotoja, noriu pasidalinti keliais patarimais, padėjusiais man įveikti prokrastinaciją (vis dar su tuo kovoju, šį straipsnį turėjau pabaigti praeitą savaitę).

via GIPHY

Kaip perlaužti atidėliojimo ledus?

Didžiausia varlė – iš ryto

Markas Tvenas yra pasakęs “Jei tavo darbas yra suvalgyti varlę, daryk tai iš ryto. Jei tavo darbas yra suvalgyt dvi varles, tuomet pirmą suvalgyk didžiausią”. Tikiuosi, kad nedirbate tokių darbų, kuriuose reikalauja valgyti šviežią varlieną, tačiau esmė paprasta – pirmiausiai atlik svarbiausius ir sudėtingiausius darbus. Kuomet sudarinėju dienos planus, daugiausiai pastangų reikalaujančias užduotis pasižymiu atlikti pirmiausiai. Tai darau ne tik todėl, kad likę darbai einasi lengviau, bet ir todėl, kad ryte jaučiuosi produktyviausia. 

Atsikėlus mano galva yra šviežia, tad ir daugiausiai iš savęs galiu išspausti iš ryto. Žinoma, atlikus sunkiausią darbą pirmiausiai, nutiesiamas kelias kitiems darbams. Tu jautiesi motyvuotas ir likusios užduotys nebeatrodo tokios neįveikiamos. Be to, dingsta nerimas, kurį sukelia nebaigtos, bet artėjančios užduotys. 

Tačiau pirmas iššūkis nebūtinai turi būti susijęs su darbu, tai gali būti namų ruoša, sportas ar tiesiog atsikėlimas suskambus pirmam žadintuvo signalui. Prieš kimbant į darbus, atsikėlusi ryte išbėgu pabėgioti. Tai tikrai nėra maloniausia veikla septintą valandą ryto, kuomet lovoje taip šilta ir gera, bet tai nuteikia produktyviai ir ryžtingai dienai.

Nugalėk baimę

Kaip jau minėjau, dažnai po atidėliojimu slepiasi baimė. Baimė, kad nepavyks, baimė, kad nesigaus tobulai ir baimė, kad kažkas sukritikuos, pašieps. Tačiau atidedant svarbią užduotį, tik padidini galimybę toms baimėms realizuotis. Palikus darbą paskutinei minutei, vietoj to, kad susikoncentruotum į užduotį ir kelis kartus ją patikrintum, tu tiesiog skubi ją atlikti vedamas baimės ir streso. Taip išauga klaidų skaičius, dėl kurių ir gali būti sukritikuotas. 

Tad nuo ko pradėti? Išsiaiškink savo baimės priežastis. Galbūt tai visiškai nauja užduotis ir nesi užtikrintas savo žiniomis, o gal tai ilgas projektas, nuo kurios priklauso kitų žmonių planai ir užduotys. Ištraukus baimes į dienos šviesą lengviau jas įveiksi ir galėsi toliau imtis darbų. Juk vienu ar kitu atveju vis tiek turėsi atlikti darbus, tik pradėjus iš anksto turėsi mažiau galimybių suklysti.

Planavimas – priešnuodis atidėliojimui

Nežinomybė yra didžiausias prokrastinacijos variklis. Kuomet pradedi dieną nuo krūvos neatsakytų elektroninių laiškų, viskas atrodo baisiau nei yra iš tiesų. Geriausias priešnuodis – darbų sąrašas. Aš pati savo užduotis planuoju gan ekstremaliai, nuo Trello lentelių iki popierinės užrašinės, kurioje minučių tikslumu sudėlioti dienos darbai. Bet įkvėpti produktyvumą užtenka tiesiog paprastos užrašų knygutės ar Word dokumento. 

Užduočių sąrašas sugrąžina į realybę, kuri nėra tokia siaubinga kaip manei. Surašius dienos darbus ant popieriaus, supranti, kad ne tiek ir daug turi ką atlikti. Paprasčiausias įrankis žymėti užduotis yra “To-do lists”. Be to, atlikus užduotį ir pažymėjus ją kaip atliktą, mūsų smegenys išskiria dopaminą. Šis hormonas yra atsakingas už pasitenkinimą ir motyvaciją, tad kiekviena varnelė padėta po užbaigtu darbu suteikia panašų pasitenkinimą, kaip suvalgyta šokolado plytelė ar “patinka” paspaudimas po nuotrauka.

Planuok po truputį, bet ilgam laikui

Nuo užduočių mus dažnai atbaido jų dydis. Tarkime iki metų galo nori parašyti knygą, bet pirmą dieną prisėdus ir išspaudus vos du sakinius, viską numeti į šalį. Nors visi suvokiame, kad per dieną rašytoju netampama, mes pasiduodame, nes net ir planuojant tikslus metams į priekį, norime matyti rezultatus iškart, kas ne visada įmanoma. Bet jei tą metinį tikslą parašyti knygą išskaidysi į mėnesio tikslus, tarkime, kas mėnesį parašyti bent 20 puslapių, o tą mėnesinį tikslą išskaidysi į savaites, tarkime, pasiryždamas parašyti penkis puslapius per savaitę, tai ir tie keli sakiniai per dieną neatrodys tokie netikę. Atliekant mažas užduotis, kaip jau minėjau, išskleidžiamas dopaminas, kurio dėka kyla motyvacija ir pasitenkinimas savo darbu.

via GIPHY

Duok sau deadline’us

Daugelis iš mūsų yra motyvuoti terminais. Turbūt ne paslaptis, jog turėdami metus parašyti baigiamąjį bakalauro darbą, jo imamės tik paskutinį mėnesį. Tai parodo, kad darbų terminai iš esmės mus motyvuoja. Tad jei atlieki užduotis, neturinčias nustatyto termino (dažniausiai šiai kategorijai priklauso pažadai sau), tiesiog suteik tai užduočiai deadline’ą. Na, o kad būtų smagiau pasižadėk sau arba dar geriau draugams, kad jei praleisi nustatytą datą, turėsi juos visus nusivesti į kavinę arba sumokėti po 50 eurų. Kadangi niekas nenori patuštinti piniginės, tai turėtų būti spyris į užpakalį.

Nors atidėliojimas yra labai žmogiška savybė, baimė laiku atlikti darbus neturėtų žaloti tavo produktyvumo ar galimybių tobulėti. Kartas nuo karto, visi paliekame darbus paskutinei minutei, bet jei jauti, kad tai tampa įpročiu, pats laikas suimti savo laiką į rankas ir būti atsakingu už jį.

You Might Also Like

No Comments

Leave a Reply